Labai dažnai po laidotuvių žmonės teiraujasi ką daryti su likusiais mirusiųjų artimųjų daiktais. Knygoje "Apie mirtį ir pomirtinius kelius" Astrėja rašo:
"Žinoma, kad visi daiktai persisunkę energija to, kuris jais naudojosi. Todėl jeigu mylėjote žmogų, brangūs bus ir jo turėti daiktai. Jie padės Jums lengviau įveikti praradimo skausmą, o galbūt net suteiks paguodą ar taps jėgos šaltiniu. Tai sąlytis su mirusiojo kūnais. Žmogų kremavus, minėtiems kūnams išsiskaidžius, daiktai gali tapti neutralūs svetimiems, kurie juos gaus, bet visados skleis tam tikrą energiją artimiesiems, nes ji susijusi su prisiminimais, vadinasi, su mirusiojo ir gyvųjų santykiu.
Dėl to kremuoto žmogaus daiktus ir palikimą galima dalyti po kremavimo. Palaidoto žmogaus daiktus ir palikimą geriau dalyti po 40 dienų, t.y. tada, kai mirusysis įsitvirtins ten, kur jo vieta. Bet kuriuo atveju jeigu dėl testamento vykdymo gali kilti problemų, geriau tai atidėti 40 dienų, kad artimųjų veiksmai ir mintys netrukdytų sielai keliauti Namo. Sąmoningo žmogaus išėjimo niekas negali sutrukdyti, todėl daiktus, kuriuos jis kam nors paskyrė, galima dalyti jau po 9 parų. Jeigu dėl ko nors gali kilti ginčų, geriau palaukti jau minėtąsias 40 dienų. Taip yra todėl, kad mirusieji neturi trukdyti gyviesiems, kaip ir gyvieji neturi trukdyti mirusiesiems. Tai, ką nuspręsta išmesti ar sudeginti, galima padaryti nedelsiant.
Nesąmoningo žmogaus daiktai turi vertę tik jo artimiesiems kaip prisiminimas. Kitiems jie beverčiai. Vadinasi, juos galima išskalbti, palaikius druskos vandenyje, ir atiduoti tiems, kas jų nori ar kam velionis juos paskyrė.
Pusiau sąmoningo žmogaus daiktai taip pat turi vertę tik jo artimiesiems ir pažįstamiems. Kitiems jie beverčiai. Juos galima atiduoti ir nemirkytus druskos vandenyje.
Sąmoningo žmogaus visi daiktai turi didelę vertę. Jie gali skatinti sąmoningumą, kurį turėjo tas žmogus, todėl vertingi tiek jo artimiesiems, tiek jį pažinojusiems ir net jo nepažinojusiems žmonėms. Nereikėtų tokių daiktų išmesti. Geriau juos sąmoningai išdalyti, kad jie ir toliau dirbtų taip, kaip dirbo sąmoningasis. Sąmoningų išėjusių mirties patalas – tai sąmoningumo lopšys to siekiančiajam. Daiktai, kuriuos jis naudojo savo maldoms, meditacijoms ar darbui, papuošalai, kuriuos dėvėjo, - tai ypatingos relikvijos, dar ilgai skleisiančios išėjusiojo dvasios energiją. Jie gali tapti ypatingais talismanais suvokimo siekiantiesiems, todėl tokie daiktai neturėtų būti išmetami ar sunaikinami."