Nelengva rasti tinkamus žodžius kalbant apie mirtį.
Mano požiūris į mirties procesą susiformavo iš asmeninės patirties, prisilietus prie artimųjų išėjimo slėpinio, ir yra pagrįstas teosofiniu, filosofiniu, antropoteosofiniu požiūriu. Visu tuo noriu pasidalyti su žmonėmis, kuriems tai rūpi.
Reikia išdrįsti kalbėti apie mirtį kaip apie žmogiškąją patirtį, apie perėjimą. Nenoras arba baimė tai daryti, apmąstyti mirties slėpinį yra vienas didžiausių trukdžių, neleidžiančių tinkamai pasiruošti neišvengiamai tikrovei.
Esu atvira pokalbiams su išeinančio ar išėjusio žmogaus artimaisiais, ir pasiruošusi padėti jiems suvokti mirties, kaip perėjimo iš vieno pasaulio į kitą, procesą. Suprasdami, kaip viskas vyksta, mes galime labai padėti ne tik išėjusiai sielai, bet ir sau. Esu pasiruošusi pasidalyti žiniomis apie mirimo ir mirusiųjų palydėjimo kultūrą.
Išlydėtoja Margarita

Kada jau laikas pradėti kalbėtis apie mirtį? Mirties temai užklupus netikėtai galime pasimesti, padaryti skubotų sprendimų ir galbūt išlydėti savo artimą ne su tokia pagarba, su kokia išlydėtume, jei būtume iš anksto ruošęsi, apmąstę. Galbūt apie ją kalbėtis nejauku. Tačiau juk ji - tai natūralus sielos perėjimas iš vieno būvio į kitą, primenantis, kad priklausome amžinybei. Pokalbis su išlydėtoja ir laidojimo kultūros puoselėtoja Margarita Volovnikiene apie mirtį laidoje: 

 https://www.youtube.com/watch?v=_daiCUBkkrs&t=260s