Nelengva rasti tinkamus žodžius kalbant apie mirtį.
Mano požiūris į mirties procesą susiformavo iš asmeninės patirties, prisilietus prie artimųjų išėjimo slėpinio, ir yra pagrįstas teosofiniu, filosofiniu, antropoteosofiniu požiūriu. Visu tuo noriu pasidalyti su žmonėmis, kuriems tai rūpi.
Reikia išdrįsti kalbėti apie mirtį kaip apie žmogiškąją patirtį, apie perėjimą. Nenoras arba baimė tai daryti, apmąstyti mirties slėpinį yra vienas didžiausių trukdžių, neleidžiančių tinkamai pasiruošti neišvengiamai tikrovei.
Esu atvira pokalbiams su išeinančio ar išėjusio žmogaus artimaisiais, ir pasiruošusi padėti jiems suvokti mirties, kaip perėjimo iš vieno pasaulio į kitą, procesą. Suprasdami, kaip viskas vyksta, mes galime labai padėti ne tik išėjusiai sielai, bet ir sau. Esu pasiruošusi pasidalyti žiniomis apie mirimo ir mirusiųjų palydėjimo kultūrą.
Išlydėtoja Margarita

Žmonės įvairiai atsisveikina su savo mirusiais augintiniais: kas pakasa po pušele, o kas supila pelenus į urnelę. Lietuvoje augintinių kremavimas - populiarėjantis jų išlydėjimo anapilin būdas. Šiuo metu kremuoti augintinį galima tik vienoje vietoje - augintinių krematoriume.

Augintinių krematoriumas yra įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Tauragės rajone, Zoliškių kaime. Ten augintinių šeimininkai keliauja iš visos Lietuvos, dažniausiai iš Vilniaus ar Kauno. Krematoriumo savininkai teigia, kad gali paimti augintinių kūnelius iš įvairių Lietuvos miestelių. Pagrindinis tikslas – padėti augintinių savininkams etiškai ir humaniškai atsisveikinti su savo augintiniais. Augintinių krematoriumai tapo populiarūs visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje vienas jų atsirado tik prieš kelerius metus. Iki tol norintiems kremuoti augintinį žmonėms tekdavo vykti į tokias kaimynines šalis kaip Latvija ar Lenkija, kuriose yra net po du krematoriumus. Augintinių krematoriumai yra patrauklūs tiems, kas neturi nuosavo žemės sklypo, gyvena butuose ar mažuose namuose, urna neužima daug vietos, taip pat tai yra etiškas atsisveikino būdas su augintiniu. Augintinių krematoriumas bendradarbiauja su veterinarijos klinikomis visoje Lietuvoje. Jeigu augintinis yra užmigdomas ar nugaišta klinikoje, susiskambinama su krematoriumu, kad paimtų. Kremavimo laikas priklauso nuo gyvūno svorio, tai gali trukti nuo pusvalandžio iki trijų valandų. „Didžioji dalis augintinių į krematoriumą patenka iš veterinarijos klinikų, todėl gyvai augintinių savininkų pamatyti netenka, bendraujame telefonu, tačiau tie, kurie atvyksta pas mus, su jais pabendraujame“, – kalbėjo augintinių krematoriumo savininkė Toma Žebelienė. Dažniausiai yra kremuojami šunys, katės, bet yra buvę jūros kiaulytė, vėžliukų ir net papūgėlė. Iš viso augintinių krematoriumas kremavo 1 350 gyvūnų. Vidutiniškai šiuo metu per mėnesį tenka kremuoti apie 50 gyvūnų. „Kad augintinių savininkai neatsiimtų augintinio urnelės, yra buvę tik keli variantai. Tokiu atveju augintinių pelenai kaupiami pelenų kaupimo rezervuaruose ir bus atiduoti specializuotam atliekų tvarkytojui“, – sakė T.Žebelienė.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  

Šaltinis: Vakarų ekspresas