Gyvenu gerai, džiaugiuosi gyvenimu ir visai nenoriu net pagalvoti apie mirtį. O kodėl turėčiau?
Tik ne dabar.
Dar ne laikas.
Ne, nenoriu apie tai net girdėti.
Dauguma žmonių iš tikrųjų taip galvoja. Tik ar kas nors žino, kada ateis tas laikas?
Tiesa, visi žinome, kad gyvenimas baigiasi mirtimi. Anot Idris Lahore, nuo mirties nepasislėpsime.
Ji ateis ir tars: „Laikas“. Kartais tai bus dar jaunas žmogus, bet dažniau jau pagyvenęs ar senas. Ji ateina tiek pas sveikus, tiek pas ligotus. Ji neaplenkia nei vargšo, nei turtingo. Jai nesvarbu, esi įžymus ar niekam nežinomas, esi kvailas ar išmintingas. Net ir šventieji miršta.
Tačiau mes apie tai nenorime net pagalvoti, todėl vieną dieną būname labai nustebinti, kai ji mus paliečia – netenkame savo artimojo. Tuomet sutrinkame, nežinome, ką ir kaip daryti per laidotuves. Dažnai giminės nesutaria ir pradeda pyktis. Nė vienas iš giminaičių nežino, ko norėjo velionis, nes taip ir nepakalbėjo su juo atvirai ir nuoširdžiai apie tai, kol dar buvo laikas.
Grįžti atgal neįmanoma. Šitai supratus, nesibaiminti ir pradėti domėtis, kas bus tada, kai mus palies mirtis. Ir laikas tam yra DABAR.
Išlydėtoja Margarita