Atsisveikinimas su mirusiu artimuoju privalo būti prasmingas ir įsisąmonintas. Tai padaryti padeda suplanuotas ir turiningas šarvojimas, nes tai yra pati svarbiausia laidotuvių ceremonijos dalis, kurios vienintelis tikslas yra pagarbiai suvokti netektį, atsisveikinti bei pradėti susitaikymo procesą. Gyvenimas toliau bus šiek tiek kitoks nei buvo iki šiol, tačiau jo kokybė priklauso ir nuo atsisveikinimo. Kaip pastebi nacionalinės laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos REKVIEM partneriai – dažnai trumpėjantis šarvojimo laikas gali reikšti, kad mes linkę pamiršti tikrąją šarvojimo paskirtį.
Svarbiausias laidotuvių elementas
Jei laidotuves skirstytume tam tikromis fazėmis ir neskaičiuotume teisinių dalykų sutvarkymo (mirties konstatavimo ir liudijimo, laidojimo pašalpos gavimo), tai laidotuvės iš esmės turi 5 etapus: mirusiojo paruošimas, šarvojimas, kremavimas (jei kremuojama) ir laidojimas, gedulingi pietūs, jeigu nusprendžiama, kad jų reikia. Šarvojimas yra ne tik pats ilgiausias, bet ir pats prasmingiausias laidotuvių elementas. Taip pat per šarvojimo procesą svarbiausias vaidmuo tenka artimiesiems, giminėms ir kitiems lankytojams.
Prarasta šarvojimo prasmė
Ilgą laiką Lietuvoje buvo šarvojama tris dienas ir dvi naktis. Tokia trukmė nebuvo atsitiktinė nei religine, nei praktine prasme. Būtent toks laikas buvo laikomas optimaliu, kad pavyktų padoriai atsisveikinti su mirusiuoju. Šiuo metu, pasak REKVIEM partnerių visoje Lietuvoje, šarvojimas trumpėja. Dažnai šarvojama ir kitą dieną jau laidojama, nes norima visą ceremoniją atlikti kuo greičiau. Tai galime paaiškinti tuo, kad šarvojimas yra praradęs savo tiek sakralinę, tiek emocinę reikšmę. REKVIEM partneriai pastebi, kad žmonės nesugalvoja, ką veikti per ilgesnį šarvojimą, ir užsiima įvairiais techniniais, organizaciniais dalykais. Pavyzdžiui, vaikšto iš kampo į kampą, važinėja į kapines tikrinti pasiruošimo, išnaudoja bet kokią progą kur nors trumpam pasišalinti. Nors šarvojimas visiems suprantamas kaip atsisveikinimas su mirusiuoju, pagarbos jam atidavimas, tačiau gilesnė jo prasmė yra skirta būtent artimiesiems. Šarvojimas yra būdas artimiesiems suvokti ir pratintis prie būsimo gyvenimo be mirusiojo.
Šarvojimas – natūralus būdas nusiraminti
Psichologai sako, kad stresinėse ir emociškai sunkiose situacijose svarbiausia yra nusiraminti. Būtent nusiraminimo ir apsipratimo procesas prasideda per šarvojimą ir laidotuves. Mirtis sukelia nerimą, kuris visada nukreiptas į ateitį, ir susitvarkyti su juo galima užduodant sau klausimus apie tai, kaip gyvensime ateityje. Mums liūdna, o liūdesys visada yra nukreiptas į praeitį ir į praradimus, kuriuos patiriame dėl mirties. Taip pat mums gali būti pikta, pyktis visada susijęs su dabarties padėtimi, tačiau nukreiptas gali būti tiek į save, tiek į kitus, tiek į nuo nieko nepriklausančią situaciją. Laidotuvių ceremonijos procese šarvojimas padeda susidėlioti savo reakcijas, apsiprasti su jomis bei pradėti tvarkytis.
Šarvojimas labai svarbus normaliam gedėjimui
REKVIEM partneriai pasakoja, kad gana retai, bet pasitaiko keistų situacijų, kai po trumpo šarvojimo ir skubių laidotuvių atsigavę artimieji nesupranta, kas įvyko. Ypač jei vartojo raminamuosius vaistus, nesuvokia, kad žmogaus jau nebėra, neprisimena atsisveikinimo ir laidotuvių. Tokios situacijos labai pavojingos, nes sujaukia normalų gedėjimo procesą, artimasis negali susitaikyti ir jaučia kaltę bei negali „užbaigti“ praeities etapo. Psichologai sako, kad gedėjimas yra gyvenimo procesas, prasidedantis praradus tą, kuris mums buvo svarbus, kurį mylėjome ir branginome. Ir nors vieno teisingo būdo bei tinkamos gedėjimo trukmės nėra, svarbiausia, kad kiekvienas žmogus pereitų visą savo unikalų procesą iki galo, kad „išsigedėtų tiek, kiek jam to reikia“. Tik pasibaigus visam ciklui gali ir turi pasidėti grįžimas į normalų gyvenimą. Ir šiam gedėjimo etapo palengvinimui labai svarbi yra jo pradžia, kurią pradedame nuo šarvojimo, kai matome mirusįjį, būname kartu su juo. Atminkite, kad nesuvokta netektis yra labai pavojinga.
Koks prasmingo šarvojimo turinys
REKVIEM partneriai sako, kad pilnatvės jausmo pripildyti tokie šarvojimai, kai susirinkę žmonės aktyviai prisimena velionį: iškilminga ir pagarbu būna tada, kai šarvojimas kupinas prasmingo turinio. Juk tai labai brandus laikas, kai susitinka gyvenimas ir mirtis. Mes, gyvieji, esame su mirusiuoju, neskubame, susitelkiame į tai, kas geriausia ir gražiausia mūsų buvusiuose santykiuose su mirusiu žmogumi. Jei norite pripildyti atsisveikinimą pilnatvės ir sąmoningumo, galite šarvojimą suplanuoti: kada vyks prisiminimų pasakojimas, kada bus skaitomi eilėraščiai, kada bus meldžiamasi, kada vyks kiti suplanuoti dalykai. Siunčiant informaciją apie žmogaus mirtį, apie laidojimo ir šarvojimo detales, galima išsiųsti ir šarvojimo scenarijų, kad kiekvienas žinotų laiką, kada patogu ateiti ir išeiti, bei pasirinktų tas šarvojimo dalis, kurios jam labiau priimtinos bei norimos. Visa tai gali vykti prie pašarvoto kūno ar urnos arba kitose atsisveikinimo namų patalpose. Atminkite, kad pabūti kartu su mirusiu žmogumi kito karto jau neturėsite, tad pripildykite šį momentą prasmingų dalykų.
Įsisąmonintas šarvojimas – terapijos forma
Suprantama, kad prasmingam šarvojimui reikia pasiruošti: atrinkti medžiagą, apžiūrėti šeimos archyvus, pasitarti. Pasak psichologų, tai labai sveika ir gedintiems artimiesiems, nes toks pasiruošimas yra savotiška psichologinės terapijos forma ir nusiraminimas. Taip pat, kaip pasakoja REKVIEM partneriai visoje šalyje, ima rastis atvejų, kai užsakomos šarvojimo vedėjo paslaugas: specialiai paruoštas žmogus tarsi veda šarvojimo aktyvią dalį, pristato tai, kas tuoj vyks. „Prasmė ir iškilmingumas ima sklandyti ore, o mirusysis tarsi atsisveikina su mumis, kaip ir mes su juo. Gerai paruošta atsisveikinimo ceremonija padeda išvengti nejaukios tylos, keistų veido išraiškų ir mintis apie tai ar jau galima išeiti, ar jau pakankamai pabuvome“, – pasakojo REKVIEM direktorė Irma Lukoševičienė.
Šaltinis: rekviem.lt